BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“vejo nubloksti”

Si vakara mane vel apemes slogutis. Toks nepiktybinis. Taip bunu kai perskaitau gera knyga. Vat ir perskaiciau, aciu dievui yra dar viena dalis, nes numirciau nuo sirdgelos, kad jau baigiasi si nereali istorija. Matyt taip ir bus kai perskaitysiu antra dali…:)


Visgi gal reikia papasakoti kuo ypatinga knyga. Del dvieju priezasciu. Pirma ji siek tiek su manim susijusi, veliau dar apie tai parasysiu, o dabar man knieti greiciau pasidalinti ispudziais su savo inetiniu dienorasciu. Knyga vadinasi “vejo nubloksti” sia knyga remiantis buvo pastatyti keli filmai. Tai istorija apie kara ir keliu individualiu zmoniu likimus. Banalu. Gal ir taip, bet keista, perskaicius kelis simtus puslapiu apie kara tarp siaures ir pietu Amerikos ima sunkokas pyktis ir kvailas nesupratimas kvailu - geniju zmoniu. Karas vyksta ir dabar ir mano naivios smegeneles nesuvokia kodel. Del pinigu? Ne, matyt del valstybiu uzgyventu turtu. Vieni negali susitaikyti, kad turi daugiau. O gal tie kiti nesugeba elgtis su silpnesniais tolerantiskai - juos globoti ir padeti. Galiusiai treti nesugeba iveikti pasiputimo ir pripazinti kitokius - kitokiu religiju, principu, kulturu zmones. Didziuliam narve pjaunasi liutas, lokys ir krokodilas. Aplink susirinke vaikai ploja - smagu, o kas nugales? Kazkuris. Mirs kiti du, bet galiausiai mirs ir nugaletojas - nuo suzeidimu ir issekimu. Issigande vaikai nezinos ka daryti, nes dabar jie nebeturi didziules pramogos, o kartu ir nebeturi vadu, kas jais pasirupins? Taip prasides didzioji pasaulio suirute. Kaip prasides? Jau prasidejo.


Netycia nuklydau nuo knygos i savo pasvarstymus, gerai kam jie rupi. Knygos pagrindine heroje - Skarlete. Pasiputimo, savanaudiskumo, stiprybes, savimylos simbolis. Ja dievina visi- zaliaake kokete. Rudomis garbanomis. Baltais dantukais. Visa gyvenima jai viskas buvo patiekiama ant lekstutes. Ji buvo islepinta ir visada pasiekdavo ko noredavo. Viena karta jos noro nesupaise, ji isimylejo visiska priesingybe - pilka melynaki berniuka, o jis jau turejo vesti kita - tokia pat pilka, ir iki vemimo gerasirdiska pussesere.Skarlete visada supdavo vyrai, ji buvo garbinama, ir apskritai skaitant sia knyga, ir ypac apie Skarlete susidare panteros ivaizdis. Ji buvo net stipresne uz kai kuriuos vyrus, tik aisku tai slepe, nes juk vyrai vengia protingesniu moteru. Isejus jos pamiltam vyrui i kara, jo zmona apsigyveno su Skartele, o ji jos nuosirdziai nekente uz pavogta mylimaji. Tada jos gyvenime eme suktis pikta ir veidmainis rudaakis zmogus. Jis buvo ironiskas, ciniskas ir bezirdis. Ji jo nekente, visa sirdimi nekente jo pasaipu, atvirumo, sakymo viska i akis. Jis nebuvo dzentelmenas, nesielge kaip tais laikais buvo privaloma - pagarbiai su damomis. Jam buvo nusispjauti, nes jis mylejo tokias, kaip jis - atskalunes, veidmaines. Tokia buvo ji - Skarlete. Prasidejus karui ji eme sauktis jo pagalbos, nes issigando, jis vienintelis ja galejo apsaugoti nuo mirties, jis taip ir padare. Isveze ja is griunancio miesto ir kai buvo saugu paliko ja su senu arkliu, suklypusiu vezimu, maza kvaila negriuke, merdincia mergina ir dviem vaikais. Vidury lauku. Jis isejo i besibaigianti kara. Pralaimeti. Mirti. Pirma karta pasielge kaip dzentelmenas valstijos akyse, bet sukele neapykanta Skarletei. Iseidamas pasake, kad myli ja. Nes ji - atskalune. O ji pravirko kaip vaikas. Ir pasiliko viena. Stipri. Pakeliui namo.


Sita knygos dalis man matyt ir patiko labiausiai.


Kuo ta knyga susijusi su manim? Kai mama laukesi manes ji ziurejo pagal sia knyga pastatyta filma. Ji pajuto samerius, as emiau belstis i pasauli, bet ji labai norejo paziureti filma. Todel mano teciui nieko nesake. Filmas baigesi antra nakties, tada tevai isvaziavo i ligonine ir uz keliu valandu gimiau as. Atejau su sia istorija i pasauli. Ir noreciau tureti bent puse Skarletes stiprybes. Ji mano heroje…

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Rašyti komentarą