BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Adiemus

Dirbk dirbk, širdie, priversk gyventi,

 

Gyvenk siela, gyvenk, juk nenori pasenti.

 

Juk nenori numirti taip ir nesupratusi,

 

Ką reiškia tušti namai, tuščios gatvės…

 

Gyvenk siela, nemirk iš troškulio,

 

Nemirk neišgirdusi kaip pušys ošia,

 

Nemirk, nepasakiusi kaip mirsi.

 

Garbingai į dangų pakilsi.

 

Ar krisi į žemę kaip paukštis,

 

Kaip paukštis bijodamas aukščio…

 

                                                 Šventasis dangau, kaip sunku.

 

                                           Kilti ir kristi tuo pačiu metu,

 

                                           Klysti ir elgtis teisingai.

 

Verkti ir gyventi laimingai.

 

 

 

Žinai ir žinosi kaip buvo sunku.

 

Lauksi ir vysi kartu…

 

Ar lietaus lašai ar sausros kuždesiai,

 

Ar tavo ramuma ar mano audra.

 

Parodys mums kelia dangus,

 

Nors padalinai jį perpus…

 

Viena pusė lieka man amžinai,

 

Kita pusė- tu ir pats žinai.

 

Atėjus dienai kai nebebus kur trauktis.

 

Aš tikiuosi tu džiaugsiesi mano sielos sulaukęs…

 

 

Mano lietau, mano šventas lietau,

 

Tu lyji tada kai tavęs nematau.

 

Tu busi mano lietus, aš tavo lašai.

 

Aš būsiu ta, kurios nematai.

 

Aš bėgsiu i rūką ir tyliai išnyksiu.

 

Pabėgsiu aš ten, kur tu nepavysi.

 

Ir taip mes klajosim abu - tikri vaizdiniai.

 

Sukurti mūsų, nes mes du vaikai,

 

Aš sukūriau tave, tu mane.

 

Ir kursim kadrus- kaip gyvenom praeityje…

 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą